Dar kartą apie naujų darbuotojų adaptavimą
Pradėkime iš pradžių. Taigi, kas per procesas yra naujų darbuotojų adaptacija? Pats žodis „adaptacija" visiems žinomas, daugeliui lyg ir suprantamas. Adaptuotis - prie kažko priprasti, prisiderinti. Taip visi bando paaiškinti, ką reiškia terminas „adaptacija". Paaiškinimas - teisingas, „adaptacija" (lot. adaptare) reiškia „pritaikyti, priderinti". Viena iš termino reikšmių, pateikiamų tarptautinių žodžių žodyne, yra „organizmų prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų". Atrodo, gana paprasta. Daugeliui aišku, ką reiškia žodis adaptacija, atrodo turėtų būti aišku ir ką reiškia naujų darbuotojų adaptacija. Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo aišku ir paprasta, pasigilinus tampa nebe taip aišku ir ne visai paprasta. Kad naujas darbuotojas turi naujoje darbo vietoje prie kažko prisiderinti, prisitaikyti, sutinka visi. Tačiau prie ko jis turi prisiderinti? Ir, kiek tai užtrunka? Tai - pora dažniausiai užduodamų klausimų. Pastarasis klausimas yra visiškai toks pat, kokį mes uždavėme mūsų svetainės lankytojams. Ir atsakymus gavome yra labai skirtingus. Tai, kiek gi laiko darbuotojui reikia adaptuotis naujoje darbo vietoje? 6 mėnesių, 3 mėnesių, 2 savaičių, 1-2 dienų? O gal visai nereikia? Galiu pasakyti, kad kiekviename (išskyrus paskutinį) atsakyme yra dalis tiesos, nes žmogus naujoje įmonėje turi prisitaikyti prie keleto dalykų, ir prisitaikymo trukmė prie kiekvieno iš jų yra skirtinga.
Pirmiausia žmogus turi prisitaikyti naujoje aplinkoje: darbo vietoje (stalas, darbo erdvė, kabinetas), pačioje įmonėje (pastatas, įmonės biuras). Tikriausiai visi, patekę į naują vietą, iš pradžių jaučiasi nejaukiai - kas kur yra neaišku arba yra ne taip, kaip buvo įprasta ankestesnėje darbovietėje. Žodžiu, aplinka nepažįstama ir neįprasta. Paprastai naujoje vietoje prisitaikoma (sužinoma ir įsimenama kas ir kur) gana greitai. Užtenka keletos dienų ir darbuotojas naują darbo vietą, ištyrinėjęs ir pasitvarkęs pagal savo skonį (padaręs tą kampelį „sava teritorija"), jau vadina „mano darbo vieta, mano stalas, mano kėdė, mano kabinetas" ir t.t. Kol įmonę pavadins „mano" (t.y. kol susitapatins su ja, kol pasijus esantis jos dalimi) reikės dar palaukti (kiek? - tai priklausys nuo įmonės elgesio su darbuotoju). Kol kas - tai „įmonė, kurioje dirbu". Žinoma, prisitaikymo greitį įtakoja daug dalykų: ar viskas parodyta ar viską reikėjo susirasti pačiam; ar apskritai naujokas yra drąsus ir klausinėjo, kas jį domina, ar yra drovus ir klausti nedrįso; ar apskritai žmogus greitai orientuojasi naujoje vietoje, naujoje situacijoje ar jam reikia daugiau laiko, ir pan.
7% balsavusių svetainės lankytojų mano, kad adaptuotis įmonėje naujokui visiškai pakanka 1-2 dienų. Taip, apsiprasti fizinėje darbo vietoje to pakanka, bet adaptacijos procesas tuo dar neužsibaigia.
Antras dalykas - naujas kolektyvas. Žmonės nepažįstami, su jais reikia pradėti bendrauti. Reikia sužinoti, kokie santykiai jiems priimtini, o kokie - ne, kokios elgesio, bendravimo normos čia galioja, kas toleruojama, ir pan. Šis procesas užtrunka ilgiau - nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tiek užtrunka, kad žmogus susipažintų su kolegomis ir pradėtų pakankamai laisvai su jais bendrauti. Kaip sėkmingai naujas darbuotojas prisiderins prie esamo kolektyvo priklauso ne tik nuo naujoko, bet ir nuo visų senųjų darbuotojų asmeninių savybių, sugebėjimo bendrauti, užmegzti šiltus bei draugiškus tarpasmeninius santykius. Daug reiškia ir įmonės aplinka, joje susiklosčiusios bendravimo, keitimosi informacija tradicijos. Beje, naujojo ir senųjų darbuotojų adaptacija yra abipusė: ne tik naujas darbuotojas turi priprasti prie viso kolektyvo, bet ir senieji darbuotojai turi priprasti prie naujoko ir prie tų nedidelių, kartais ir visai nepastebimų pasikeitimų, kurie įvyksta atėjus naujam žmogui.
Nemaža dalis (28%) balsavusių svetainės lankytojų mano, kad naujam darbuotojui adaptuotis įmonėje reikia 2 savaičių. Beje, dauguma vadovų, su kuriais teko kalbėti, taip pat mano, kad susidraugavus su kolegomis naujo darbuotojo adaptacija ir pasibaigia,. Jų žodžiais tariant, tai užtrunka „savaitę, kitą". Taigi, naujas darbuotojas, kuris jau pakankamai laisvai (maloniai, šiltai, atvirai, be konfliktų ir t.t.) bendrauja su senaisiais darbuotojais, yra laikomas pritapusiu įmonėje. Taip, susipažinti su bendradarbiais ir pradėti pakankamai laisvai bendrauti su jais kelių savaičių užtenka. Tačiau yra dar vienas adaptacinio proceso komponentas, apie kurį žino ir kurio reikšmę pripažįsta tik nedaugelis: darbuotojas įmonėje turi dar pritapti ir kaip profesionalas, t.y. kaip žmogus, kuris turės atlikti tam tikras užduotis, tam tikrą darbą. Dar kitaip tariant, kiekvienas naujas į įmonę atėjęs darbuotojas turi išmokti atlikti naują vaidmenį - A įmonės X pareigas užimantis darbuotojas. Ir šis - profesinės adaptacijos etapas - gali užtrukti žymiai ilgiau.
Kažkokią konkrečią profesinės adaptacijos trukmę nurodyti yra sunku, nes ji labai priklauso nuo darbo sudėtingumo. Ar darbuotojas jau adaptavosi prie naujos veiklos, parodo jo darbo rezultatai: darbuotojas žino, ką ir kaip jis turi padaryti, yra įvaldęs darbui reikalingus įgūdžius, darbo rezultatai tampa teigiami ir stabilūs, darbuotojas yra patenkintas savo pasiektais rezultatais. Taigi, jei darbas yra nesudėtingas, darbuotojo profesinė adaptacija ilgai netruks (pavyzdžiui, darbininkas, dirbantis prie konvejerio ir turintis atlikti tik vienos rūšies nesudėtingą operaciją, savo darbą įvaldys greitai). Adaptacijos laikas taip pat sutrumpės, jei įmonė laiku suteiks naujokui visą reikalingą darbui informaciją, skirs jam pakankamai dėmesio ir padės įveikti visus adaptacinio periodo sunkumus. Greičiau adaptuosis ir darbuotojas, kuris anksčiau yra dirbęs tokį pat ar panašaus pobūdžio darbą. Pirmą kartą įsidarbinęs žmogus adaptuosis lėčiau, nes jis dar turi apsisprasti su pasikeitusia savo padėtimi, priprasti prie visai naujo vaidmens ir pasikeitusio gyvenimo ritmo.
Jei darbas yra sudėtingas (įvairių lygių vadovai, projektų vadovai, pardavimų vadybininkai, ir pan.), jei reikia atlikti daug įvairiausių funkcijų, išlavinti tam tikrus įgūdžius, profesinė adaptacija gali trukti iki 1 metų. Pavyzdžiui, kad aktyvių pardavimų vadybininkas pradėtų efektyviai dirbti prireikia vidutiniškai 7-8 mėnesių. Būtina sąlyga tam - abipusės pastangos: darbuotojas turi stengtis kuo greičiau perprasti jam skirto darbo specifiką, įmonė turi sudaryti palankią aplinką ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Taigi, iš dalies teisūs yra ir tie, kurie mano, kad naujam darbuotojui įmonėje adaptuotis reikia 6 mėnesių (12%), ir tie, kurie mano, kad naujam darbuotojui adaptuotis užtenka 3 mėnesių (48%). Beje, pastarąjį atsakymo variantą pasirinko didžiausias balsavusių svetainės lankytojų skaičius. Priežastis, manau, paprasta - adaptavimosi laikotarpis yra sutapatinamas su bandomuoju laikotarpiu, bet iš tiesų tai nėra vienas ir tas pats. Pradėję dirbti naujoje įmonėje, žmonės jaučia stresą ne tik dėl pasikeitusių sąlygų, naujų bendradarbių ar kitokio darbo pobūdžio. Nauji darbuotojai nerimauja, ar sugebės įvykdyti jiems skirtas užduotis, ar pateisins darbdavių lūkesčius ir, svarbiausia, ar sėkmingai pasibaigs bandomasis laikotarpis, t.y. ar jie ir toliau pasiliks dirbti įmonėje. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbuotojai pasijaučia saugiau ir ramiau, nes yra labiau apsaugoti įstatymų, tampa labiau užtikrinti dėl ateities, pasijaučia pilnateisiais kolektyvo nariais. Tuo tarpu adaptacija gali būti dar nepasibaigusi arba pasibaigusi jau anksčiau.
Yra dar vienas klausimas, kuris kyla daugeliui. Kiek už darbuotojo adaptavimą yra atsakinga įmonė, o kiek pats darbuotojas? Kaip minėjau, pastangos turi būti abipusės, tačiau atskirais adaptavimosi etapais naujo darbuotojo ir įmonės atsakomybės lygis skiriasi. Pratinantis prie naujos aplinkos, didžiausia atsakomybė tenka naujam darbuotojui, nes niekas geriau už patį žmogų nežino, kaip sutvarkyta darbo vieta jam yra patogiausia. Įmonei tereikia sudaryti sąlygas darbuotojui patogiai įsikurti. Kuriant naujo darbuotojo ir įmonės kolektyvo tarpusavio santykius, vienodai atsakingos yra abi pusės. Taigi, jei darbuotojas išeina motyvuodamas tuo, kad nepritapo prie kolektyvo, nereikia kaltinti tik jo vieno. Verta atidžiai paanalizuoti, kaip senieji darbuotojai yra prisidėję (o jie tikrai yra prisidėję) prie taip susiklosčiusios situacijos. Profesinės adaptacijos atveju didžiausia atsakomybė tenka įmonei, nes būtent jos vadovai geriausiai pažįsta įmonę (bent jau turėtų), jos veiklos aplinką, veiklos specifiką, jie geriausiai žino įmonės tikslus ir turi numatyti būdus jiems pasiekti, jie geriausiai žino ką naujas darbuotojas turės daryti ir geriausiai įsivaizduoja kaip darbas turi būti padarytas. Taigi, pirmiausia vadovas turi pasirūpinti, kad naujokas gautų visą reikalingą informaciją, kuo greičiau sužinotų ir išmoktų visko, ko reikia efektyviam darbui.